Music: Lyg atversta knyga, bet tik skaityt ją nepakanka. Ir posakiai seni ant jos neveikia. Kūryba tai. Lyg muzika ore, melodija - tyra, lyg vaiko juokas, lyg ašara ant skruosto. Tai atradimas - pagal kurį, pasaulis groja. Meilė. Ką mes įsidedam, tą semiam. Švelniam garse, net šlykštus žodžiai skamba meiliai. *Kažkam gal rūpi išsidulkint po dienos darbų, kažkam gilesnė visa ko esmė įdomu*. Jei įsigilintum - suprastum, Esybė savo unikalumu - priverčia įsigilinti, susimąstyt, net pasikeisti. Ji Originali. Tai muzika. Yra kas ją išjuokę, bet ji pagydė savita gama kiekvieną, parinkus natą tinkamą kasdieną. Ir komplimentas Tavo Toks - Koks Tu Esi. O Tu Esi Tiek Daug. Ar Tai Žinai? Girdi? *Aš tai žinau Save* - atsako Ji. Ji eina kiaurai per Tave - tai Meilė. Ši jėga veidrodis visų. Tad Kas Esi Sau Tu? Paleiski kūrinį tu muzikos ir pamąstyki, sušils mintis, užmigs rami, ir nuovargis galvoj išnyks gi. Širdis ilsėsis. Meilė. Ji Didi, Gili. Ir Kiekvienam Sava, tokia Sava ir nepaliečiama, nors jaučiama ir kalbama. Tas Meilės gurkšnis - trokštamas taip Savyje. Bet Jis juk Visad Tavyje. Jauti? Tu Vis Dar Gyvas. O Taip, juk Tu skaitai kas parašyta. Ir komplimentas - lyg žvaigždė dangui. Mylėk, Kol Dar Gali ir Neskubėki Atsiduoti svetimiems, nes Save Tu Turi. Išdrįsk grožėtis, kurti, džiaugtis ir tiesiog Gyvenk. Garsuos melodijų. Juk Meilė Tavyje. Ir visko ko tau reikia - Tu, Turi Tu Savyje. Tokia visiems šį kartą tinkanti Tiesa. Meilė. Tu neskaityk, o įsigilinki į Ją. Tai štai kokia Esu graži Knyga. Ne kiekvienam, bet Dovana. Tik Momente. Gyvenimas Tai Meilė Momente. Jinai Gyva. 30. 4. 2024

Books and movies: Barbara Berger *Ar Esame Laimingi, 10 auksinių gyvenimo taisyklių*. Šią knygą rekomenduoju įsigyti ir perskaityti bei dirbti su ja žmogui - norinčiam išlaikyti šviesų protą - šiame kasdien įvairių įspūdžių kupiname gyvenime. Robin Sharma *The Monk Who Sold His Ferrari*. Ši knyga ugdo, kaip ir vėl išmokti pamilti tikrąjį gyvenimą ir atrasti tikrąjį save, nes mes *pasineriame* - ir net pamirštame nuoširdžiai ištarti *myliu*, net mylimiausiems žmonėms. Žodžiu, - nelavindami savęs gyventi tikrai - (atbunkame). Mes tik galvojame, kad Gyvename. O kaip tu pasielgtum jei žinotum - *kad šiandien tavo paskutinė diena šioje žemėje? * Joje, knygoje ir ugdo : *Gyvenk šiandien taip, lyg tai būtų tavo paskutinė diena*. O taip Gyventi - Menas, ir net žmogus iš pašalės, toks kaip aš, gali savo giliu unikaliu, nestandartiniu mąstymu - priminti - apie Meilės tikrumą Momente. Netrenk jam atgal, Padėkok, nes gal tai Tavo ar Jo Paskutinė Diena. Joseph Murphy *Su Jūsų Pasąmonės Galia*. Knyga, kurią privalo turėti kiekvienas žmogus nes dirbti su savimi kasdien pagal šioje knygos pateiktus pavyzdžius yra stebuklas. Ši knyga unikalumo įsikūnijimas - kaip tikrasis gyvenimas grožyje. Rekomenduoju įsigyti lietuvišką knygos variantą. Šį kartą pakanka, kelios išvardintos knygos - leis pamatyti ne tik Gyvenimą, bet ir Mane Švelniomis Meilės Spalvomis. Dėkoju.

Sports: 1dalis. 2dalis - tęsinys yra skiltyje *hobis, pomėgiai*. Tekstas dar vis koreguojamas, nors jis gal ir be klaidų. Bet kaip ir gautas komplimentas dažnai komplimentas taip ir aš sakau - *norint suprasti ką rašau, neužtenka perskaityti, būtina įsigilinti ir jokiu būdu nesusidaryti nuomonės. O štai lanksčiai tvirtas Charakteris - pakankamai susiformavęs. Rašytojas gali parašyti daug, jam žodis - lyg muzikai stygose garsas. Jis to virtuozas. Bet čia - aš tik įrankis. Čia, žodyje, muzikoje, čia - šioje virtualioje erdvėje. O taip, kad ir kaip atrodytų mano tekstai - aš pakankamai (aware) neatverti savęs tikros. Juk tai asmeniška. O kam patikti visam pasauliui ar būti jo nekenčiamam. Juk Esi kas esi. Žmogus, su minusais ir pliusais, kaip ir visi, kuris tik savo asmeninis reikalas. Žmogus, kuris mėgsta rašyti, bet čia - apeina rašyti laiškus, bendrauti su kitais, nes gavęs pakankamai *laiškų* nusprendė sustoti, todėl kad surasti čia savo sąmoningumo vyrą tinkantį sau didesnis iššūkis nei miške grybą surasti. Nes pasirinkęs būti ne ten, kur turėtų. O ir laiškus, jis tikrai moka rašyti ir žino - kas tai yra, juk prieš 20m esą juos rašęs savo mylimąjam. Ot buvo laikai. Ot yra laikai. Ir viskas su tuo šaunu iš tikrųjų. Tad ko aš čia sėdžiu? Minėjau. Tikėjimas - lyg liga, lyg priklausomybė šiam pasauly, esant šiame kūne. Gi viltis, tai lyg kvailumas ir tuo pačiu išmintis. Suprask tu žmogau - kaip tik nori. O aš noriu - sąmoningai gyvenimą drauge kurti su vyru. Jeigu suradai mane, parašyki keletą kartų, tol, kol atsiliepsiu. Nors sistema sako kad daugumai atsakiau, (melagė ji), daugumos nė nepažįstu, aplamai nebendrauju čia. Tokia jau aš. Nors būti su savimi tikrai patinka, bet gyvenimas dviese senokai suintrigavęs. Man patinka kurti grožį, bet gražiausia kurti grožį dviese. Tai man iššūkis ugdantis mane. Jei tau tai nuobodu, pavargai kurti grožį ar vienas ar dviese - vadinasi jau pasenai. Paklausk savęs, *o ko iš tikro aš noriu* - ir atsakymas ateis, tik pastebėk jį. Esant su manimi - Momente atsiranda tikrumas, melas ar baimė išnyksta ore. Tylą pripildo švarių minčių pasirinkimai. Griežtumas - tai gilių vertybių išlikimas nenuspėjamame laike, mandagaus intelektualo išdrįstančio likti iki pabaigos su savu tikrumu ir tikru tvirtumu širdyje. Žmogus, kuriuo gali pasikliauti ir žinoti - jis tavęs nepaliks, jis gerbia save, vadinasi - jei myli, tai myli. Jam svarbu kaip jis kalba, tokia jo misija, net kaip jis tyli. Žmogus, kuris nebebijo klysti ir juokiasi iš savęs kasdien - laukdamas atvykstančio Tavęs. Žmogus, kuris seksualus susivėlęs be makiažo prabudęs ryte net susiraukęs, nors jo šypsena jo vaistas sau. Žmogus, kuriam dar vis rūpi pasaulis, nuo kurio jis pasislėpęs pats, nes pasaulis - tik tęškia žinias. Jis lyg du broliai dvyniai, na, *Dvyniai* tokie juk - kurie vienas be kito negali. Jie myli, jie tyli, jie kuria - nors aš esu gal tik truputį į juos panaši išmintingu tikrumu. Mano kelionė nuostabi šio gyvenimo momentuose. Žmogus lyg chameleonas - Tai Meilė - Visa viename - kas vis dar - *tarp žemės ir dangaus*, tas ilgesingas tikėjimo kupinas kvėpavimas. Iškvėpimas ir įkvėpimas, lyg diena ir mirtis, lyg gimimas ir naktis, lyg basas su batais, gamtos vaikas išmintingas, kuriam žodis *sveikas*, be tęsinio - jau yra *niekas*. Nors jis į tai juokiasi plačia šypsena. Man Visa Prasideda nuo *Sveikas, plius jau pirmam laiške tiksliai išdėstant ko siekiama ir norima*. Pakanka vieno ir pirmo karto - taip parodant kad save myli, nes tai pagarba sau - žinoti, jog amžinai čia negyvensiu, todėl kuriu Meilę iškart prisiliečiant. Todėl jei tu ieškai manęs - atsiliepk, nes aš ieškau Tavęs. Štai kitam - bevertis susirašinėjimas - laimė. Pastaruosius apeinu, - išmintinga Meilė - leisti pasauliui augti savu laiku. Tad keliauju toliau. Deja, šis vaikas - jau išdrįsęs pasirinkti Save. Norint jį sudominti - įmanoma tik esant Žmogišku visuomet ir viskame ir tiesiog gebėti juoktis pačiam ir prajuokinti mane. Jo neviliojo ir nevilios materialiniai turtai ir jų pozicijos. Jo Gyvenimas - Tai Kvėpavimas. Be kvėpavimo mes niekas, be jo mūsų čia nėra. Tad dabar Tu supranti - Kas Aš. Aš Gyvybė. Ir atsakymas - kad Esame visur gyvi - aiškus lyg oro gurkšnis - todėl aš renkuosi taip bendrauti, nes aš sau taip įdomus, nes aš dar Gyvas. Tu gebi kažką kita - parodyk man prašau, pakviesk, apėjęs tai, kas banalu. Visa prasideda - nuo Gyvybės. Rašytojo tekstas toks įvairus, kad suprasti jo giliai spindinčias mintis - stebuklas, suteikiantis lengvumo kasdienybėje. Anaiptol - rašytojai, jie visuomet tikri, tik jie nemato prasmės save viešinti pasauliui, juk jie ir taip žinomi - savų minčių dėstymo unikalumu. Aš moteris, būtybė išmintinga unikaliu mąstymu, gebanti kurti švarą, tikslumą savo požiūriu gyvenime į visa, - aš ieškau vyro, kuris laisvas savy savuoju unikalumu, ir nori kurti sąmoningai gyvenimą drauge su manimi. Tad - vartojančius svaigalus žmones, dar negebančius sąmoningai komunikuoti, prašau apeiti. Gali būti dauguma galvoja, kad geba, bet mano akimis žiūrint, girdint - nežinau, ką kuria kiti ir tuomet suprantu - Meilė Yra Visa. Tas kiekvienam savas laikas, kiekvieno sava misija, bet man tinka - žmogus plačiau matantis pasaulį, žinau, kad toks turbūt čia niekuomet nesilankys, viltis - kvailumas ir išmintis. Esu švelni, galiu plačiai rašyti, bet sąmoningas gyvenimo būdas - būtent tik toks gyvenimo būdas įmanomas su manimi. Man dzin popieriniai tavo kišenėje, tavo pozicija, ir visas mėšlas. Norint gyventi - pirmiausiai dera - unikaliai mąstyti, rašyti, kalbėti, išdrįsti, ir atrodyti visuomenei vidutinybe, nes Tai, Kas Iš tikrųjų Esame, tik mūsų asmeninis reikalas, nes susikūrėme pasirinkimą - neatverti savęs pasauliui, nes pasaulis turi save, o mes save. Iki kol išmoksime nebėgti nuo savęs.

Hobbies and interests: 1dalis yra skiltyje *sporto šaka*, tęsinys - 2dalis čia - *hobis, pomėgiai* Man dzin popieriniai tavo kišenėje, tavo pozicija, ir visas mėšlas. Norint gyventi - pirmiausiai dera - unikaliai mąstyti, rašyti, kalbėti, išdrįsti, ir atrodyti visuomenei vidutinybe, nes Tai, Kas Iš tikrųjų Esame, tik mūsų asmeninis reikalas, nes susikūrėme pasirinkimą - neatverti savęs pasauliui, nes pasaulis turi save, o mes save. Iki kol išmoksime nebėgti nuo savęs. Tokia moteris verta nešioti ją ant rankų turbūt, bet tu negali jos pagrobti, kad tai padaryti, nes nežinai kur ji gyvena. Juokas prajuokino mane. Man būti žinomu ir įžymiu žmogum yra - nuobodu, aš ir be to graži. Bet aš myliu padėti išgyventi Momentą, suprasti - kas tas visa ko esmė. Jei ne ta savanaudė misija - jei ne tai, kas eina per tave ar mane, jei ne ši Visata, jei ne Meilė - ar aš taip kankinčiausi, ar džiaugčiausi? Bet tai ne mano pasirinkimas - aš tik įrankis - kurti Meilę pasauliui taip, kaip moku. Su manimi gyventi - tiesiog per lengva, nes aš turiu šviesų protą. Jau išsiaiškinau kodėl, na ir todėl dar viena turbūt nes tu nežinai kur gyvenu. Dauguma mėgsta ką mėgsta. O aš mėgstu mišką, basa vaikščioti per rasą, dainuoti, šypsotis, jaustis laiminga ir vietoj *kalbėti kad kalbėti*, kurti įsimintinus momentus. Aš turiu tik kvėpavimą pabudusi ir diena man nuotykis, aš lyg drugelis - skrendu, nutūpiu atnešu kažką tokio ir nuskrendu savais keliais, lyg koks paukštelis. Nors taip ir yra. Na ką padarysi. O taip, aš tikrai sutverta ypatingai draugystei. Ei, Kokia ta mano kalba atrodo? Reikli, griežta, nestabili? Parašyti galiu bet ką, gi aš kūrėja, ką noriu tą kuriu, kol dar gyva. Žmogus, vyras, kuris ieško tikrumo ir laimės - jis supranta, ir mato ką atsirinkti tarp šių žodžių dera. Man galvoj pavasaris ir gėlių kvapai. Keliauk ir verk jei nori, o man nerūpi, ir nusijuokiu į visa tai. JUK VISA LAIKINA ČIONAI. NEMOKU PYKTI. Juk pavasaris jau įpusėjo. Tam kam rūpi - tas žino, ką aš čia parašiau, juk rašytojui derėjo ką nors parašyti ir gyvenime yra ir diena ir naktis. Tai tiek šį kartą. Beja, ir pabaigai vienas sakinys. NORS, gavosi visa išmintis. Aš suprantu, kad žmonės - bijo patys savęs, bet, jei bendraujate su manimi - parašykite man *nenoriu bendrauti* jei nenorite bendrauti mums pradėjus, ir tikrai aš suprasiu. Jau ne vieną dešimtmetį suprantu žmones, mes visi kad ir kiek esame edukuoti ar ne - giliai širdy žinome, jog mes visi tik žmonės, visi klystame ir augame. IR VISI GALIME VIENI KITUS SUPRASTI. O AR NORIME? Nusijuokiu švelniai. Kuris iš mūsų nėra turėjęs priklausomybės? POŽIŪRIS, ak tas požiūris, mes jo auka. Pvz, galiu suprasti, galiu susikalbėti, nes esu susikalbėjusi per gyvenimą su įvairius darbus atlikusiais žmonemis. Kas svarbiausia šiuo klausimu? PRIIMTI ŽMOGŲ SU VISKUO. Žmonės stebisi, kad juos suprantu, nesvarbu ką - jis padaręs. Bet tai juk smulkmena. SUPRASTI MAN PATINKA, aš augu, nes suprantu, TIKRAS SKANUMĖLIS MAN. AŠ MEILĖ. Jei mano vienas artimiausių žmonių būtų pasikalbėjęs su savo žudiku prieš mirtį, galbūt aš nebūčiau išmokusi į gyvenimą žiūrėti taip lengvai ir išmintingai. Šiame puslapyje yra 75% turinčių priklausomybes, ir nesvarbu, tai vyras ar tai moteris. Bet kaip gali būti diena be nakties? Kaip gali būti dangus be žemės ar saulė be mėnulio. Kažkam vis ATRODĖ - kokia aš. Kokia žmonės? O jūs kokie? O gi mes visi visiškai vienodi, su nuodėmėm ir su džiaugsmu ir panašiai. Bet ar Meilė tik diena gėris džiaugsmas? MEILĖ YRA VISKAS. BE ŠŪDO IR POMIDORAS NE TOKS SVEIKAS. Galima tęsti be pabaigos. Tad jei blokuoji mane, ateik ir pasikalbėk, pasakyk man - dėl ko. Tai viena iš didžiausių priežasčių - KODĖL aš vis dar čia. Šiame puslapy. Ir šiame pasauly. Nes kad ir kokie begėdžiai mes visi kartais pabūname - bet deja - visi mes čia su misija, visi, vieni per kitus - patampame geresni. Kiekvienas auga savu laiku, bet mano išmintis auga - tik kasdien ugdant ir mokant save - SUPRASTI. Mano misija edukuoti suprantant, edukuoti priimant, edukuoti mylint. Ir tu galvoji tai lengva? Kuomet tiesiu taikymu gauni per galvą be priežasties. Todėl su manimi verta bendrauti žmonėms, bet aš tik dar nesukūriau - kur galėtum mane rasti, kur galėtum ateiti, kur galėtum būti suprastas ir dar už tai susimokėti. Nusijuokiu. Mėgstu juoktis į visą - o labiausiai tai iš savęs. Kaip taip, kalbanti kaip aš - dar nesu sukūrusi. Todėl, kad mano misija - kalbėti, o ne daryti veiksmą. Veiksmą darysi tu, ir vėl juokiuosi. Tad jei atversiu save, jau kitaip į mane bus žiūrima? Mane priims pasaulis? Ar tapsiu laimingesnė? O gal princas atsiras. Oho. Smagi fantazija žmonės. Ir vėl juokiuosi. Aš vusą gyvenimą Mėgstu Save Slėpti. Ba. Na Meilė - Jik Juk Giliausiuose Užkampiuose, kur net nesitiki jos rasti. Ir nors mano žodžius jau seniai kopijuoja pasaulis, Aš Suprantu - Tai Meilė, tai ne mūsų žodžiai - Mes Tik Įrankis šiai Visatai plėstis. Keliauju tolyn. Man vaikystėje pasakė tokią frazę *Tu, su manimi karvių neganei*, tai reiškia, kad ir koks aš ar tu - YRA PAGARBA, IR VISI MES ŠIRDY JĄ TURIME. Bet išdrįsti pasakyti faktą, tai nereiškia pasmerkti, tai reiškia SUPRASTI užuot prisigalvojus. Tad mes masteriname save kasdien, ir pykstamės, ignoruojam. O kodėl? Kodėl nesiugdome draugiškumo? Nes mes laimingi be jo. Ir vėl aš juokiuosi. Žmonės žmonės, visi mes žmonės, su savo protais kalbėkimės, ne kiti atsakingi už mūsų požiūrį į mus, ojojoj cha cha cha, žmonės žmonės, apsiverkime, o gal nusijuokime, CHA. Mes atsakingi už tai, kaip ugdome save. Oi NA JAU NE. GERIAU IŠDULKINKIM PASAULĮ, KOL DAR IKI GALO JUS NEIŠDULKINO MŪSŲ. cha. Viso pasaulio neiššaudysi, o pyktis yra kvaila. Tad kvailiai taip ir daro. Protas Idiotas. Cha, Hm. Mhm. Tad, tad kas vyksta, jog mes bijome savęs, nebijokime, dar nė vieno susitikimo ar įvykio šioje žemėje nenutiko tam kad nutiktų. Visi juk vuebą dieną mirsime. Nesureikšminkime tos mirties. Aplink mus tiek žmonių numirė, BET KIEK LIKO GYVŲ, ir gyvus pasiuntėme NAMO ir dar užblokavome. Cha cha cha. Master protas - idiotas. Pati rašau pati juokiuosi. O kai liūdėti tai vieni galime joa? Požiūris, dirbk su juo, tu gali ir aš galiu. Tokioj jaunystėj negalėti turėtų būti gėda. Cha. Nes jei aš galiu suprasti ir tu gali, visi mes šioj žemėj tas vienas medis. Smagu jog juokinam vieni kitus, išmokime pasijuokti nuoširdžiau ne tik iš savęs ar visko bet iš visko ir savęs. Atsidūstu. Na ne kartą teko toks įdomumas - sutikti žmogų ir jį suprasti, nors pats nuo jo nukentėjai, ir manau dar ne kartą teks. Bet ir čua radau atsakymą. Ir į tai atradau atsakymą. Plačiau gal apie tai - gyvai. O trumpai štai taip. - *Kuomet tiesiog supranti kitą - gali padėti jam išlikti tuo kuo jis yra buvo ar bus, nes tai vyksta su pačiu savimi. Ir tik į Visa jau juokiesi*. Smagu. Kadangi Mes Visi Viena Bendra MEILĖ ČIA VISATAI. 30. 04. 2024 4:37 dienos. Dana

Character: Mes Visi Verti. Mes Visi Čia Su Misija. Gebėjimas Pažinti ir Priimti Unikalumą - Dovana. Sveiki Atvykę Paskaityti. Čia Savo mąstymo grožio atverti šį kartą nenoriu, o jei gyvai - viskam savas laikas. Esu susimąsčiusi apie Gyvenimą, nes tai man patinka. Pagalvojus, kiek kažko kiekvienas žmogus galėtų būti padaręs, - supranti kad tai ne tavo reikalas ir nesikiši, o galvoji apie save. Šis puslapis, kaip ir margasis pasaulis - kiekvienas atėjęs čia su misija ir tikslu pasirenka pargriūti, kad pakilti. Lyg koks besileidžiantis ir bekylantis lėktuvas - skrenda mintys. Kurių šį kartą čia neužrašysiu. Šį kartą aš kylu į mėlynąsias padanges, jog pamatyti žemę motinėlę gamtą iš aukščiau. Žmonija, - šį kartą ir apie ją kalbėti nenoriu, te pati ji susimąsto - *kas ji sau tokia*. Ir mintys skrenda lengvai lyg šiltas vėjas paglostantis veidą pasiguodžiant - *esu tikras tiek, kiek save tokiu kuriu*. Iš lėto besileidžianti saulė rodo kelią link poilsio nušviesdama jį gražiausiomis spalvomis, lyg nunešdama mane į rytojų, kuris dar neatėjo, nes juk nežinia ar ryt pabusiu. O Robin Sharma knygoje pasakė *Gyvenk šiandien taip lyg tai būtų paskutinė tavo diena*. Ir susimąstai. Tęsinys knygoje plačiai žinomu pavadinimu *The Monk Who Sold His Ferrari*. Nors laukti nemėgstu, bet mūsų kantriausioji ponia Meilė išmokė ir to, - žmogus vis dėl to laukia rytojaus, nors nežino ar jis ateis. Tikėjimas - lyg priklausomybė įkvėpti oro, noras saugumui ir ramybei - nugali net pačius mus darant drąsiausius darbus patiems prieš Save. Ir Taip - Verta - Juk Gyveni Vieną Kartą, kaip pagalvoji - tokiu atveju drįsti, net ir kelią pasirinkti ir kurti šviesų lyg įrodydamas Sau, jog esi geriausia savo versija šiandien. Bet kam tai svarbu? Juk saulė beveik nusileido, ir tamsiausius kelius - pasiglemžia naktis. Štai ir išdrįsk žmogau gyventi. Kuomet kasdien iš naujo vis bandai suprasti - *O Kas Iš Tikro Yra Tas Gyvenimas*? Atsakymo į šį klausimą, net pati Visata Nežino. Pavadinkime Tai - MOMENTAS. 28. 4. 2024 Dana

I'm looking for: Sveiki, Mano anketoje parašyta plačiai ne todėl, kad tai rašiau - sau, ar kad ką veikti neturėjau. Supratusi, nes perkošusi per save praktiškai patirtis, skausmą ir džiaugsmą - supratau, jog visa yra Meilės dalis. Aš labai pavargau, todėl suprantu tuos, kurie - nemėgsta - gilintis. Pas mane gi - yra - atvirkščiai. Jei aš neišpręsiu to, kur prišiukšlinau - aš kentėsiu labiau, tik todėl, Aš Įjungiu Džiaugsmą, ir varau kuopti savo šiukšlyno. Bet. Tu. Taip - TU. Jei Tu turėjai kontaktą su manimi - AR TU GALVOJI - JOG AŠ KLAIDINGA O TU TEISUS? , ir todėl sakai *Tu kaltas, kvailas, neišmanėlis, bla bla*. Esu padariusi tyrimą. Esu dirbusi kompanijoje, kurioje atsilaiko stipriausi. Joje dirbdami, kiti tik tylėdavo ir klausydavo, *ką jiems nurodo daryt*. Matyti tai, savo akimis, buvo ir žiauroka ir drąsu. Man teko įjungti savo superinį mąstymą visomis prasmėmis. Viskas ten sukasi lyg sūkurys. O taip, tai žiauroka. Bet deja, mes, mūsų visuomenė - *naudojamės* - tomis paslaugomis. Tuo žemu ir kruvinu krauju. Ta Meile, kurią kuria mums ir kurią kuriame mes *norint*. Tai ryšys. Tarp mūsų visų. Esant ten, vienas laikmetis buvo toks, lyg susipykčiau su visais. Pasirodo Visata - tikrino manąjį *faith*, o ji man tai daro visą gyvenimą, šiais metais net bažnyčioje, per Velykas, stovint *ne ant linijos* teko pastovėti už save ir suprasti, kad jei ne tas, kuris buvo siųstas erdvės - pastatyti mane į vietą - jei būčiau sutikusi pirmiausiai su to žmogaus norais, kurie buvo ir teisūs ir ne - iš dalies, nebūčiau pasitikrinusi savęs. Bet Atsakymą juk dažniausiai - pamatome tik pabaigoje. Tad bažnyčioje pasitikrinau. Buvo smagu atrasti, jog gebi kurti Meilę, net ir tokioj kurioziškoj situacijoje - kaip bažnyčia. Pamenu ištariau žodžius *aš bažnyčioje, ir galiu jaustis laisva* - tada ne vienas žmogus atėjo suvaldyti manęs o 3, ir jiems ištariau tą patį, juokas viduje ėmė, ant kiek žmonių protas pamiršta jog turime širdį ir galime mąstyti ja. Tad bažnyčia ne darbovietė. Ir aš pasakiau sau, su kiekvienu susipykusiu - aš susitaikysiu. Nes buvo nuostaba - *kas čia vyksta iš tikrųjų*, gi nesipyksi su visu pasauliu. Man teko nuostabi patirtis, lyg Dovana, išmokti prieiti prie to, kuris, jautėsi teisus, ir padėti išspręsti abiejų pripiltą šiukšlyną. Žmogus Dėkojo ir džiaugėsi, kad susipažinome. Bet aš supratau - ir įtikinau kitus jau seniai žinomu tik nesinaudojamu faktu - *ne aš teisi, visi mes teisūs savuose gyvenimuose, užaugę tarp savų bendraminčių, su savais tėvais, *apsitrynę* tarp savų draugų*, turiu minty žmonės juk vartoja žodį *apsitrynę*, ir pridūriau - *aš tik tiksli šiame Momente. Joa, linksėjo galvą žmonės, nes kūrei laisvumą. Tad kodėl aš parašiau daug anketoje? Tik dėl jūsų mielieji. Pasitikrinkite, ar suprasite iš pirmo karto? Gal iš antro? O kaip iš trečio? Kodėl? Todėl kad kiekvienas praktikuojasi skirtingus dalykus. Kad ir kaip naiviai mes atrodytume šioje žemėje, 18m buvome įsprausti į rėmus, norime jaustis laisvi, bet su savo vaikais - darome tą patį. Mes darome dalykus - *o kam? *, net neįsigiliname. Ne dešimtas man ištaręs jau nuo mažos dienų *ko tu giliniesi*? Sėski į mašiną, nusuki galvą į kairę ir važiuok į priekį. KIEK ILGAI? AŠ NEIEŠKAU TEISUMO. Aš tiesiog žinau, JOG KALBĖTIS YRA ĮDOMU, o ne *galvos skausmas*. O KODĖL DAUGUMAI kalbėtis vis dar galvos skausmas? Atsakymas YRA. Aš jį turiu. Kuomet mes sau suprasime ir susiprasime - *kas ir kodėl* - mes nebebijosime. *Nemėgstu daug kalbėtis, esu simple, vietoj pokalbio renkuosi seksą, tu tokia graži, noriu tavo kūno, turiu daug darbo, bla bla bla, ji kalta, keista kvaila, su ja sunku, su juo sunku, jis nemoka už vaikus elementų, aš negaliu imti mažiau už nuomą, tas anas išnaudojo per daug vandens privalai primokėti prie nuomos, valstybė tokia anokia, karai, skiepai* - aš tiek prisiklausiau per savo gyvenimą - kad panašu, jog bendraučiau su užaugusiųjų kūnais, bet protai už vaiko mažesni, įžeidūs, baigštūs, prisigalvojantys - žiaurus skambesys. KAIP JŪS SU TUO SAVY GYVENATE? - TAI VADINAMA EDUKACIJOS IR SAVIŠVIETOS SAVY, ŽINIŲ DERAMŲ ATITINKAMŲ ŽINIŲ IR BŪTINŲ ŽINIŲ GYVENTI SVEIKĄ SĄMONINGĄ GYVENIMO BŪDĄ VISKAME - STOKA. Žmonės reikalinga pagalba ir viskas su tuo gerai. Iš baimės būti nesuprasti - žmonės blokuojasi. Atjaučiu. BET MAN NEIŠEINA IGNORUOTI TAVĘS, taip, kaip žmogus dažnai ignoravo mane. Ignoruoti tave - man tolygu ignoruoti save. Todėl aš gilinuosi. Aš priversta. Nes nesigilinant - aš kenčiu. IR SKAUSMAS DINGSTA TIK TUOMET - KUOMET SUSIDŪRUS MUMS ABIEMS - MES TĄ SITUACIJĄ IŠPRENDŽIAME TAIKIAI - užuot pabėgę. TODĖL, JEI ESU KAM - RAŠIUSI DAUG, tai buvo lyg pagalbos malda - IŠSPRĘSKIME, IR GYVENKIME TOLIAU SVEIKAI. Mes patys įnešame save - į kančių keliones - delsdami. ČIA - MES TURIME SUPRASTI VIENĄ PAPRASTĄ DALYKĄ - klysti yra žmogiška - bet svarbu stotis ir tvarkyti padėtį - jei tai susiją su kitu. Tuomet tvarkykime padėtį - susijusią su savimi. DEJA, AŠ NEPAJĖGSIU VIENA SUTVARKYTI MANO IR TAVO RYŠIO SU TAVIMI, privalai prisijungti tvarkant, nes dalyvavai - griaunant. ŠTAI IR VISKAS. DAUGIAU NIEKADA NEREIKIA APIE TAI KALBĖTIS. Tiesiog sakinys iš tavęs turi būti toks *Aš Atsiprašau, aš noriu sutvarkyti ryšį tarp mūsų*. Bet turi norėti ir turi suprasti kur suklydai. Deja, nebežinau ar turėsiu jėgų padėti viską peraiškinti, be mainų, nes jei parašyta viskas aiškiai, skaityk istoriją tol, kol suprasi, jei pokalbis, skambink kalbėk. Bet SUPRASK - GALVOS NESKAUDA NUO KALBĖJIMOSI - JEI žmogus prisiima atsakomybę už save pirmiausiai. 3 5 2024 Dana AŠ MĖGSTU PAPRASTUMĄ - AŠ GALĖČIAU PAPASAKOTI KAS JIS IŠ TIKRO YRA, GALĖTUME PADISKUTUOTI, BET GAL JAU GYVAI. Šiam kartui tiek. Iki.